Sveiki atvykę į mano magišką magnetinį pasaulį!
Šiemet jam (jeigu skaitote 2020-aisiais) sukanka lygiai 20 metų. Pirmasis mano magnetukas buvo parsivežtas iš Didžiosios Britanijos – Londono. Bet juk vienas tai dar ne kolekcija? Tiesa? Antrą įsigijau Vengrijoj – Budapešte. Jis tuo metu kainavo visgi beprotiškus pinigus, kaip už magnetuką – 17 litų. Ir nuo tada visa mano silpnybė prasidėjo. Nebeliko kelionės iš kurios aš neparsivežčiau sau magnetinės lauktuvės. Po truputį, nedrąsiai pradėjau prašyti giminaičių, draugų, kad man parvežtų magnetuką lauktuvių iš svečių šalių. O šiandien jau gan terorizuoju visus, įskaitant artimus ir tolimus kolegas.
Iš pradžių magnetukai nusėsdavo ant šaldytuvo durelių, vėliau ant šaldytuvo šonų. Kai persikraustėm į didesnį butą – ant sienos pasikalbinom iš pradžių dvi, o po to ir tris magnetines lentas. Kai ir ten nebetilpo – šaldytuvo visi šonai vėl buvo papildyti magnetukais. Prieš persikraustant į namą sprendžiau dilemą – ar sukurti, surasti specialią vietą magnetukams ar visgi sudėti viską į dėžę, “užanspauduoti” ir padėti į tolimą namų kampą. Nugalėjo draugo žodžiai. Trumpai sakantys “C’mon?!”
Dabar magnetukai kraustosi ne tik į savo naujus namus, bet ir į internetinę erdvę.
Kodėl? Nes norisi man vietos inventorizacijai, kur galėčiau sudėti elementariai statistinius rodiklius kiek ir iš kokių šalių turiu magnetukus. O taip pat visgi parodyti pasauliui, kad man mano kolekcija ypatinga ir kiekvienas magnetukas turi ypatingą vietą tiek ant lentos, tiek webe, tiek mano širdyje.


